Trumpas atsakymas
Vegetarai nevalgo mėsos, paukštienos ir žuvies. Tačiau dauguma jų valgo pieno produktus ir kiaušinius.
Veganai nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų: nei mėsos, nei žuvies, nei pieno produktų, nei kiaušinių, nei medaus. Daugeliui veganų tai neapsiriboja maistu – jie taip pat vengia odos, vilnos ir su gyvūnais išbandytų produktų.
Kiekviena veganiška mityba yra vegetariška, bet ne kiekviena vegetariška mityba yra veganiška.
Ką valgo veganai ir vegetarai
| Maistas | Vegetaras | Veganas |
|---|---|---|
| Mėsa ir paukštiena | Ne | Ne |
| Žuvis ir jūros gėrybės | Ne | Ne |
| Pienas, sūris, jogurtas, sviestas | Dažniausiai taip | Ne |
| Kiaušiniai | Dažniausiai taip | Ne |
| Medus | Taip | Ne |
| Želatina | Ne | Ne |
| Vaisiai, daržovės, grūdai, ankštiniai, riešutai, sėklos | Taip | Taip |
| Oda, vilna, šilkas | Dažnai taip | Dažniausiai vengiama |
Saugokis paslėptų gyvūninės kilmės ingredientų: želatinos guminukuose, šliužo fermento daugelyje kietųjų sūrių (dėl to jie netinka net griežtiems vegetarams), žuvų padažo ir kai kurių vynų, kurie skaidrinami kiaušinių ar žuvų produktais.
Vegetarų tipai
Žodis „vegetaras“ apima kelis skirtingus mitybos būdus:
- Lakto-ovo vegetaras: valgo pieno produktus ir kiaušinius. Tai labiausiai paplitęs tipas.
- Lakto vegetaras: valgo pieno produktus, bet ne kiaušinius; paplitęs Indijoje.
- Ovo vegetaras: valgo kiaušinius, bet ne pieno produktus.
Dvi mitybos rūšys dažnai painiojamos su vegetarizmu, nors jos nėra vegetariškos: peskatarai valgo žuvį, o fleksitarai daugiausia valgo augalinį maistą, bet retkarčiais ir mėsą.
Ką reiškia „veganas“?
Šį žodį 1944 m. sugalvojo Donaldas Watsonas (Donald Watson), vienas iš „The Vegan Society“ įkūrėjų Jungtinėje Karalystėje. Draugija apibrėžia veganizmą kaip gyvenimo būdą, kuriuo, kiek tai įmanoma ir praktiška, vengiama išnaudoti gyvūnus maistui, drabužiams ar bet kokiam kitam tikslui.
Taigi, nors vegetarizmas daugiausia susijęs su mityba, veganizmas dažnai yra etinė pozicija, apimanti ir drabužius, kosmetiką bei pramogas. Kai kurie žmonės maitinasi veganiškai dėl sveikatos ar klimato, nesilaikydami visų kitų principų. Jie dažnai tai vadina augaline mityba.
Poveikis aplinkai: veganas ar vegetaras
Abiejų mitybos būdų pėdsakas yra kur kas mažesnis nei daug mėsos turinčios mitybos. Didžiausias realios mitybos tyrimas, kurį paskelbė Oksfordo universitetas žurnale „Nature Food“ (2023 m.), stebėjo 55 504 žmones Jungtinėje Karalystėje ir susiejo jų mitybą su 38 000 ūkių 119 šalių duomenimis.
| Mityba (per dieną, 2 000 kcal) | Šiltnamio efektą sukeliančios dujos | Ūkio žemė | Vanduo |
|---|---|---|---|
| Daug mėsos (100 g ir daugiau) | 10,24 kg CO2e | 16,8 m² | 890 l |
| Vidutiniškai mėsos | 7,04 kg CO2e | 11,3 m² | 780 l |
| Mažai mėsos (mažiau nei 50 g) | 5,37 kg CO2e | 8,3 m² | 710 l |
| Peskataras | 4,74 kg CO2e | 6,3 m² | 710 l |
| Vegetaras | 4,16 kg CO2e | 6,0 m² | 530 l |
| Veganas | 2,47 kg CO2e | 4,4 m² | 410 l |
Palyginti su daug mėsos turinčia mityba, vegetariška mityba sukūrė apie 41% šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o veganiška – apie 25%. Per metus skirtumas tarp vegetaro ir vegano viršija 600 kg CO2e vienam žmogui.
Skirtumą lemia pieno produktai ir kiaušiniai. Melžiamos karvės atrajodamos išskiria metaną – stiprias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o ir karvėms, ir vištoms reikia pašarinių kultūrų, kurios užima žemę ir naudoja vandenį. Sūris ypač apkrauna aplinką, nes vienam kilogramui pagaminti reikia apie 10 litrų pieno.
Nori pamatyti savo skaičius? Išbandyk vegano skaičiuoklę arba vegetaro skaičiuoklę.
Gyvūnai: veganas ar vegetaras
Dauguma maistui nužudomų gyvūnų yra vištos ir žuvys, o vegetarai nevalgo nei vienų, nei kitų. Tai reiškia, kad jau vegetariška mityba išgelbsti šimtus gyvūnų per metus.
Veganai išgelbsti dar kelis: dedekles vištas, gaidžiukus, kurie daugumoje šalių nužudomi inkubatoriuose, taip pat melžiamas karves ir jų veršelius. Daugiau skaityk straipsnyje kiek gyvūnų išgelbsti veganas.
Sveikata: veganas ar vegetaras
„Academy of Nutrition and Dietetics“, didžiausia mitybos specialistų organizacija JAV, teigia, kad gerai suplanuota vegetariška ir veganiška mityba yra sveika, maistingumo požiūriu pakankama ir tinka visais gyvenimo etapais, įskaitant nėštumą ir vaikystę. Vegetarams ir veganams paprastai būdinga mažesnė širdies ligų, 2 tipo diabeto, aukšto kraujospūdžio ir nutukimo rizika.
Vis dėlto yra dalykų, kuriuos verta žinoti. Toje pačioje Oksfordo kohortoje:
- Vegetarams širdies ligos pasitaikė 22% rečiau nei mėsėdžiams, bet insultas – 20% dažniau.
- Veganams buvo didesnė kaulų lūžių rizika, ypač klubo lūžių, o tai rodo kalcio, vitamino D ir baltymų svarbą.
Maistinės medžiagos, į kurias verta atkreipti dėmesį:
- Vitaminas B12: būtinas veganams, iš maisto papildų arba praturtintų maisto produktų. Vegetarai šiek tiek jo gauna iš pieno produktų ir kiaušinių, bet jiems taip pat dažnai praverčia papildas.
- Kalcis ir vitaminas D: praturtinti augaliniai gėrimai, su kalciu pagamintas tofu ir saulės šviesa arba papildas.
- Geležis ir cinkas: ankštiniai, viso grūdo produktai, riešutai ir sėklos. Valgant juos kartu su vitaminu C, jie geriau įsisavinami.
- Jodas: joduota druska arba papildas, ypač veganams.
- Omega-3 riebalai: linų sėmenys, čija ir graikiniai riešutai arba dumblių pagrindu pagamintas papildas.
Jei turi sveikatos problemų, esi nėščia ar keiti vaiko mitybą, pasitark su gydytoju arba dietologu.
Tapti veganu ar vegetaru?
Tai priklauso nuo to, kodėl keiti mitybą:
- Dėl klimato veganizmas turi didžiausią poveikį, tačiau jau vegetarizmas nuveda tave didžiąją kelio dalį nuo daug mėsos turinčios mitybos.
- Dėl gyvūnų jau vegetarizmas išgelbsti daugumą gyvūnų, o veganizmas papildomai apima dedekles vištas ir melžiamas karves.
- Kad būtų lengviau pradėti, daugelis pirmiausia tampa vegetarais, o pieno produktų ir kiaušinių atsisako vėliau. Augaliniai gėrimai ir kepiniai be kiaušinių – lengviausi pirmieji žingsniai.
Kad ir ką pasirinktum, naudinga stebėti savo pažangą. Vegano skaičiuoklė įsimena, kada pradėjai, ir parodo, ką iki šiol sutaupei.
Šaltiniai
- Vegans, vegetarians, fish-eaters and meat-eaters in the UK show discrepant environmental impacts (Nature Food, 2023)
- Position of the Academy of Nutrition and Dietetics: Vegetarian Diets (J Acad Nutr Diet, 2016)
- Risks of ischaemic heart disease and stroke in meat eaters, fish eaters, and vegetarians (BMJ, 2019)
- Vegetarian and vegan diets and risks of total and site-specific fractures (BMC Medicine, 2020)
- Definition of veganism (The Vegan Society)
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo skiriasi veganas ir vegetaras?
Vegetarai nevalgo mėsos, paukštienos ir žuvies, tačiau dauguma valgo pieno produktus ir kiaušinius. Veganai nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų, taip pat ir pieno produktų, kiaušinių, medaus bei želatinos, o daugelis vengia ir odos, vilnos bei kitų gyvūninės kilmės gaminių.
Kas geriau aplinkai: veganiška ar vegetariška mityba?
Veganiška. 2023 m. Oksfordo universiteto tyrime, kuriame dalyvavo 55 504 žmonės, veganiška mityba per dieną sukūrė 2,47 kg CO2e, o vegetariška – 4,16 kg, palyginti su 10,24 kg daug mėsos valgančių žmonių. Veganiškai mitybai taip pat reikėjo mažiau ūkio paskirties žemės ir vandens.
Ar vegetarai valgo kiaušinius ir pieno produktus?
Dauguma valgo. Lakto-ovo vegetarai valgo ir pieno produktus, ir kiaušinius, lakto vegetarai valgo pieno produktus, bet ne kiaušinius, o ovo vegetarai valgo kiaušinius, bet ne pieno produktus. Nė vienas jų nevalgo mėsos, paukštienos ar žuvies.
Ar peskataras yra vegetaras?
Ne. Peskatarai nevalgo mėsos ir paukštienos, bet valgo žuvį ir jūros gėrybes. Kadangi žuvys yra gyvūnai, peskatariška mityba nėra vegetariška.
Ar veganiška ar vegetariška mityba yra sveika?
Gali būti abi. „Academy of Nutrition and Dietetics“ teigia, kad gerai suplanuota vegetariška ir veganiška mityba yra sveika ir tinka visais gyvenimo etapais. Veganams reikia patikimo vitamino B12 šaltinio – maisto papildų arba praturtintų maisto produktų.